მომხმარებელი:Nanuka sunny

მასალა ვიკიპედიიდან — თავისუფალი ენციკლოპედია






‎1880-iani wlebis safrangeTSi impresionizmma ‎xeli Seuwyo mxatvrobis ufro radikaluri, ‎individualuri mimdinareobebis Camoyalibebas. ‎mniSvnelivani winsvla hqonda sam mxatvars – ‎gogens, sezansa da seras. ‎


impresionizmi franguli xelovnebis sadavo, ‎magram Zalian gavlenian skolas warmoadgenda. ‎daZlia Tu ara pirveli uaryofiTi damokidebyleba, ‎impresionizmi mxatvrobis sayovelTaod aRiarebul ‎stilad iqca. aAxalgazrda mxatvrebi uaryofdnen maTi ‎uSualo winaprebis faseulobebs da xelovenebis ‎sakuTari originaluri asaxvis Seqmnas cdilobdnen. ‎ aAm kontrrevoluciuri moZraobis sami yvelaze ‎TvalsaCino warmomadgeneli iyo franguli mxatvrobis ‎momavali legendebi – pol sezani, JorJ sera da pol ‎gogeni. ingliselma kritikosma rojer fraim (1866-1934) ‎pirvelma ixmara termini “postimpresionalizmi”, ‎romelic asaxavda am sami mxatvris Semoqmedebas da, ‎aseve maTi Tanamedrove holandieli xelovnis, vinsent ‎van gogis naxatebs. ‎ JorJ sera postimpresionistTAa Soris JorJ sera (1859-1891) ‎iyo erTaderTi, vinc yvelaze axlos iyo impresionizmis ‎originalur niSnebTaAn. rasakvirvelia, impresionistebis ‎msgavsad, mxatrobaSi masac izidavda parizuli ‎zafxulis dReebi, saRamos garTobebi, yoveldRiuri ‎cxovreba, sanapiro zolis peizaJebi da a.S. SedarebiT ‎SeZlebuli mSoblebis Svili, sera ar zrunavda saarsebo ‎saSualebebze da amitom, mTel Tavis energiasa da dros ‎mxatvrobas uTmobda. aRsaniSnavia, rom karieris ‎dasawyisSi man ori weli mxolod Sav-TeTri ferebiT ‎xatvas dauTmo, cdilobda ra daexvewa tonebis ‎Sexameba. mxolod amis Semdeg daiwyo man ferebis ‎gamoyeneba. ‎ ferTa gamoyenebis serasmieri midgoma iyo ‎mecnieruli da daxelovnebuli. misi xelovnebis ZiriTad ‎mcnebas “optikuri narevi” warmoadgenda. igi, ‎Cveulebriv ki ar urevda ferebs palitraze. Aramed ‎tilozeve aTavsebda ori sxvadasxva feris wertilebs ‎erTmaneTTan axlos. Sexedvisas es ori feri TiTqosda ‎erwymoda erTmaneTs da ufro brwyinvale efeqts ‎qmnida. Aseti wertilebis raodenoba mas daTvlili ‎hqonda suraTis zomisa da misi daTvalierebis ‎manZilis mixedviT. mxatvrobis am “gulmodgine” teqnikas ‎‎“puantilizmi” ewoda. mis klasikur nimuSs ki “sakvirao ‎gaseirneba kunZul grand-Jatze” (1884-86) ‎warmoadgens.‎ mas Semdeg, rac ferebi Seiswavla, seram mTeli ‎yuradReba xazebze gadaitana. mas sjeroda, rom ‎zustad gaTvlil xazebs specifikuri emociebis ‎gamoxatva SeeZloT. magaliTad, zemoT mimarTuli xazi ‎gamoxatavda bednierebas, qvemoT daSvebuli – sevdas, ‎xolo horizontaluri xazebi – simSvides. ‎

pol gogeni mSvidi da meToduri serasgan gansxvavebiT, pol ‎gogeni (1848-1903) iziarebda van gogis mosazrebebs da ‎sjeroda, rom mxatvroba Sinagani emociebis ‎gamomxatveli unda iyos. Van gogis Tanamoazre iyo, ‎aseve, samyaros srulyofilebis TvalsazrisiT.‎ Gogenis swrafva egzotikisaken aixsneba peruSi ‎gatarebuli bavSvobiT, Tumca axalgazrdobis wlebi, ‎yvelasgan gansxvavebiT, uCveulo viTarebaSi gaatara. ‎igi iyo mezRvauri, xolo Semdeg, birJis makleri. Mas ‎xuTi Svili hyavda. mTeli ojaxiT igi sagareubno ‎saxlSi dasaxlda, parizTAn axlos. 35 wlis asakSi, ‎rodesac gogenma miaRwia profesiul da finansur ‎winsvlasa da stabilurobas, man axali hobi – ‎mxatvroba airCia. A am gatacebas ki Tavi veRaAr ‎daaneba da 1886 wels pont-avenSi (bretani), ‎mxatvarTa koloniaSi dasaxlda. Igi moxibluli darCAa ‎iq gabatonebuli primitiuli, Tumca Rrmad religiuri ‎cxovrebis stiliT. Mis naxatSi “moCveneba qadagebis ‎Semdeg” gogenma scada, gadmoeca sulebis da demonebis ‎uxilavi samyaro. swored am dros Tqva man uari ‎impresionizmze da tiloze ferebis ganlagebis ‎Taviseburi teqnika SeimuSva. ‎ primitivizmis siyvarulma gogeni Soreul qveynebSi ‎gaamgzavra, sadac metad bunebrivsa da idealur ‎sazogadoebas eZebda. misi cxovrebis ukanaskneli 12 ‎weliwadi ase ganawilda: drois umetes nawils igi ‎okeaniis kunZulebze (taiti, hivaoa) atarebda, xolo ‎parizs xanmokle vizitebiT stumrobda. okeaniis ‎kunZulebis mosaxleoba da cxovrebis stili misi didi ‎Stagonebis wyarod iqca. okeaniis mcxovreblebs igi ‎bunebasTan harmoniul kavSirSi xatavda. ‎


pol sezani Tu gogeni cdilobda, gamoesaxa sulieri samyaro, ‎pol sezani (1839-1906), piriqiT, materialuri ‎samyaros gaanalizebas Seecada. Igi daibada eqs-an-‎provansSi, SeZlebul ojaxSi. 1860 wels sezani ‎gaemgzavra parizSi, sadac gaecno impresionistebis ‎namuSevrebs da, rac yvelaze mniSvnelovania, Ria cis ‎qveS xatvis gamocdilebas. miuxedavad imisa, rom man ‎ramdenime gamofenac ki moawyo impresionistebTAn ‎erTad, sezani arasodes iziarebda maT mosazrebebs ‎srulad. mas ainteresebda ferebis ara mudmivi ‎cvalebadoba da Suq-Crdilis SemTxveviTi efeqtebi, ‎aramed feradovani gamis kanonzomieri Seferadebebi ‎da saganTa materialuroba. ‎ ‎1886 wels, mamis sikvdilis Semdeg, sezani didi ‎qonebis memkvidre gaxda da mSobliur mamulSi, eqs-an-‎provansSi gadasaxlda. periferiis peizaJebi masSi ‎Rrma Stagonebas iwvevda. marto sent-viqtuaris mTas ‎man 60-mde naxati miuZRvna. mxatvari didxans ‎amuSavebda erTsa da imave motivs, iswrafvoda bunebis ‎sidiadis gaxsnisaken, cdilobda, Seeqmna formis ‎mTlianoba. misi Teoriebi Semdegi TaobebisTvis ‎Stagonebis sagans warmoadgenda. magaliTad, ‎kubistebze didi gavlena moaxdina sezanis Cvevam – ‎erTi sagani sxvadasxva kuTxidan warmoedgina. XX ‎saukunis dasawyisSi iseTma xelovnebma rogorebic ‎iyvnen pikaso, da braki, es idea ufro ganavrces da ‎ganaviTares. ‎



van gogi

vinsent van gogma yvela Tavisi Sedevri cxovrebis bolo ‎xuTi wlis ganmavlobaSi Seqmna. mTeli sicocxlis ‎manZilze dauRalavad Sromobda manam, sanam ‎fsiqikurad daavadda. Sabolood, fsiqikurma ‎aSlilobam igi TviTmkvelelobamde miiyvana. dRes van ‎gogi yvela drois erT-erT saukeTeso mxatvrad ‎miiCneva. ‎

cxovrebaSive, van gogma mxolod erTi namuSevari ‎gayida. es iyo “wiTeli venaxebi arlSi”, romelic ‎mxatvarma, sikvdilamde cota xniT adre, 1890 wels, ‎gayida sul raRAac 400 frankad. dReisdReobiT ki ‎vinsent van gogis tiloebi fasdaudebelia. ‎ van gogma mTeli cxovreba saSinel siRAribeSi ‎gaatara. mis elementarul saarsebo pirobebs misi ‎umcrosi Zma Teo uzunvelyofda. magram miuxedavad ‎siRaribisa, van gogi bednieri iyo imiT, rom mTel Tavis ‎Zalebs mxatvroibaSi aqsovda. ‎ van gogis Semoqmedebaze didi gavlena moaxdines ‎impresionistebma. gansakuTrebiT ki am mimarTulebis ‎iseTma warmomadgenlebma, rogorebic iyvnen eduard ‎mane, ogiust renuari da kamel pisaro. impresionistTa ‎mizani iyo salonuri akademizmis daZleva da ‎xelovnebaSi yoveldRiurobis silamazis da cocxali ‎sinamdvilis damkvidreba. Ria cis qveS muSaobam ‎impresionisteba saSualeba misca, aesaxaT buneba mTeli ‎misi realuri sicxoveliT. sufTa ferebis erTmaneTTan ‎SerwymiT da naTeli feradovani gamiT ‎impresionistebma miaRwies imas, rom maTi naxatebi ‎bevrad moqnili da cocxali yofiliyo. ‎ Van gogma Tavis SemoqmedebaSi gamoiyena ra ‎impresioizmis ZiriTAdi principebi, gaaRrmava da ‎metad ganaviTAara xelovnebis es mimdinareoba. Van ‎gogis da misi Tanamedrove mxatvrebis – pol gogenis, ‎pol sezanis, JorJ seras da edgar degas Semoqmedebas ‎mogvianebiT postimpresionizmi ewoda. ‎


aAxalgazrdobis wlebi vinsent van gogi daibada 1853 wlis 23 marts ‎holandiis patara qalaq grotziunterdSi. misi mama ‎iyo protestanti mRvdeli, xolo deda – mxatvrebis ‎ojaxis warmomadgeneli. ‎ ‎16 wlis asakSi van gogma dedis daxmarebiT ‎muSaoba samxatvro-savaWro firmis komisionerad ‎daiwyo haagaSi. 1874 wels igi miavlines londonSi, ‎sadac mas Seuyvarda saxlis mepatronis qaliSvili. ‎Siyvarulma mas guli aucrua samsaxurze, ris gamos van ‎gogi daiTxoves da saxlSi daabrunes. 1876 wels igi ‎brundeba inglisSi da londonis erT-erT skolaSi ‎gadasaxadebis amkrefad iwyebs muSaobas. magram ‎xalxis siRaribem Zalian daTrguna van gogi da uari ‎Tqva amgvar samsaxurze. ‎ vinsenti saxlSi brundeba da mamis msgavsad ‎mRvdlobas apirebs, Tumca mas uWirs swavla. Sabolood ‎van gogi qristianobis msaxuri xdeba da RaribebTan ‎muSaobs. 1878 wels belgiis qalaq boniJaSi Cadis, ‎sadac van gogi maRaroelTa mZime cxovrebas gaicnobs. ‎Igi mTlianad Caefloba Tavis saqmeSi, daarigebs mTel ‎Tavis qonebas da sacxovreblad patara dangreul ‎qoxSi gadava. madlobis sanacvlod, 1880 wels vinsents ‎samsaxuridan daiTxoven. ‎

mniSvnelovani gadawyvetileba van gogs didad ar udardia Tavisi ‎gaTavisuflebis gamo. Aamjerad man mxatvrobis ‎Seswavla gadawyvita da haagisa da antverpenis ‎samxatvro akademiebSi ismenda leqciebs. ‎ ‎1885 wels van gogi miemgzavreba parizSi. vinsenti ‎Tavis umcros ZmasTAan, TeosTan erTad monmartrze ‎dabinavda. komunaluri gadasaxadebi Teom sakuTar ‎Tavze aiRo. ‎ Tavdapirvelad impresionizmma ver pova farTo ‎gavrceleba parizSi da am mimdevrobis bevri ‎warmomadgeneli iZulebuli gaxda daetovebina qalaqi. ‎Tumca, parizSi rCebodnen iseTi Semoqmedebi, ‎rogorebic iyvnen sezani, tuluz-lotreki da sera. maT ‎didi gavlena moaxdines van gogisa da misi megobari ‎axalgazrda mxatvrebis Semoqmedebaze. Van gogi ‎dauaxlovda aseve pol gogens, romelmac gauziara mas ‎Sinagani grZnobebis tiloze gamosaxvis miseuli xedva. ‎ ‎ ‎








‎ ‎ Qalaq overis eklesia.‎ aRniSnuli naxati van gogma 1890 wlis gazafxulze Seqmna. ‎misi funjis gansakuTrebuli individualuri teqnikis wyalobiT, ‎naxats meti sicocxele da moqniloba etyoba.‎

simTvralis Secdoma van gogi ver moergo parizul cxovrebas da did ‎dros uTmobda smas. man iaponuri graviura Seiswavla ‎da parizidan wasvla gadawyvita, radgan miaCnda, ‎rom am xelovnebis srulyofa ufro mSvid garemoSi ‎unda ecada. Aam mizniT, 1888 wels van gogi ‎miemgzavreba safrangeTis samxreT provinciaSi, arlSi, ‎romelic marselis axlos mdebareobs.‎ male van gogma iq bevri megobari SeiZina, erT-‎erTi iyo fostis TanamSromeli roulini, romelic ‎xSirad akiTxavda mas “yviTel saxlSi”. es iyo adgili, ‎sadac vinsenti weliwadze meti cxovrobda. van gogi ‎dReSi 16 saaTi muSaobda. xSirad RamiT, saRebavebiTa ‎da molbertiT datvirTuli van gogi mindors ‎miaSurebda, raTAa ukeT gamoesaxa mTvaris Suqi Tavis ‎naxatebSi.‎ van gogi ocnebobda, Camoeyalibebina mxatvarTa ‎sazogadoeba da TviT gogenic daiyolia, ‎gawevrianebuliyo am sazogadoebaSi. 1888 wlis ‎oqtomberSi gogenma marTlac CamoakiTxa vinsents, ‎magram maleve maT Soris gaugebroba moxda da ‎kamaTis Sedegad isini daSordnen erTmaneTs. gogens ‎miaCnda, rom van gogi Zalian mZime xasiaTis, ‎arapatiosani pirovneba iyo. vinsents ki piriqiT, ‎gogeni warmoedgina zedmetad qedmaRal pirovnebad. ‎

SeSlili maTi uTAanxmoeba qristeSobis dResaswaulis wina ‎dReebSi gamZafrda, rodesac van gogma boTli esrola ‎pol gogens DADADADAda Semdeg samarTebliT Tavs daesxa. ‎SeSinebulma gogenma gaqceviT uSvela Tavs. naxevrad ‎SeSlil mdgomareobSi myofi van gogi ki iqamde mivida, ‎rom marjvena yuris nawili moiWra. ‎ xsenebuli incidentis Semdeg van gogma gaiazra, ‎rom srul sigiJemde cotaRa aklda da Tavisive nebiT ‎sen-remis SeSlilTa TaavSesafars miakiTxa ‎samkurnalod. mkurnalobis periodSi man 200-mde ‎namuSevari Seqmna. xalxma igi SeSlilad aRiara da ‎saqveynod dascinoda, rasac veRar gauZlo da 1890 ‎wels gadasaxlda parizis Crdilo-dasavleTiT, ‎mxatvarTa qalaq over-suruazSi. aAq van gogma patara ‎kafes Tavze iqirava oTaxebi da dRedaRam muSaobda. ‎


fataluri gasrola aseT aqtiur reJims van gogis fsiqikam veRar ‎gauZlo. 1890 wlis 27 ivliss, kvira dRes, igi ‎qalaqgareT gaemgzavra da iaraRiT mkerdSi daiWra ‎Tavi. daWrilma vinsentma moaxerxa saxlSi dabruneba, ‎sadac mTeli Rame Cibuxis mowevaSi gaatara. samSabaT ‎dRes, SuadRis pirvel saaTze, van gogi wina RamiT ‎miyenebuli Wrilobisgan gardaicvala. im droisTvis igi ‎‎37 wlis ucnobi mxatvari iyo, dReisaTvs ki van gogi XIX ‎saukunis erT-erT yvelaze saukeTeso mxatvrad aris ‎aRiarebuli. ‎ ‎ yviTeli van gogis sayvareli feri iyo. Tavis cnobil “mzesumzirebSi” ‎mxatvari yviTel fers gadaWarbebiT xmarobs. ‎

‎1888 weli, ‎ nacionaluri gaelerea, londoni



Ramis kafe arlSi








‎ ‎ ‎“van gogis sawoli oTaxi arlSi” mxatvarma Seqmna 1889 wels. ‎aRniSnuli naxatri miekuTvneba im namuSevrebis ricxvs, romlebic van ‎gogma pol gogenze StabeWdilebis mosaxdenad Seqmna . man Sedevrs ‎daarqva – “gonebis gantvirTva, anu warmosaxva”‎ van gogis skami


pol gogenis savarZeli


‎ Tevzis Wera gazafxulze‎ ‎ pon de kliSi.‎ ‎“varskvlavebiani Rame” 1888 weli nacionaluri galerea, londoni‎

‎ “veluri vardebi”‎



‎ ‎ nanuka giglemiani, X3 klasi, 2007 weli‎ Sedevrebi pol gogeni (1848-1903)‎ ‎“moCveneba qadagebis Semdeg” (1888), ‎ Sotlandiis erovnuli galerea;‎ ‎“yviTeli qriste” (1889)‎ olbraitis galerea, bufalo;‎ ‎“saidan varT Cven? vin varT Cven? dDa ras vapirebT? (1897) ‎saxviTi xelovnebis muzeumi, bostoni;‎ ‎“TeTri cxeni” (1898)‎ orses muzeumi, parizi.‎


pol sezani (1839-1906)‎ ‎“banqos moTamaSeebi” (1890-92)‎ kurtos instituti, londoni;‎ ‎“qali yavis finjaniT” (1890-94)‎ orses muzeumi, parizi;‎ ‎“vaSlebi da forToxlebi” (1895-1905)‎ orses muzeumi, parizi.‎

JorJ sera (1859-91)‎ ‎“sakvirao gaseirneba kunZul grand-Jatze” (1884-86)‎ xelovnebis instituti, Cikago;‎ ‎“aRlumi” (1888)‎ metropoiltenis xelovnebis muzeumi, niu-iorki;‎ ‎“cirki” (1890-91)‎ orses muzeumi, parizi.‎

van gogi (1853-1890)‎ ‎“kartofilis mWamelebi” (1885) ‎ van gogis muzeumi, amsterdami;‎ ‎“mzesumzirebi” (1888)‎ nacionaluri galerea, londoni ‎“avtoportreti” (1890)‎ Jeu de Paume, parizi;‎ ‎“kviparosebi xorblis mindorSi” (1889)‎ nacionaluri galerea, londoni;‎